Mieli broliai ir seserys Kristuje,
Prieš šešerius metus, 2020 m. gruodžio 7 d., Lietuvos vyskupai kreipėsi į Lietuvos visuomenę ganytojišku laišku „Kalėdų belaukiant“. Ypatingas dėmesys jame buvo skirtas fundamentaliai svarbiems visuomenės išlikimui klausimams: žmogaus gyvybės vertei nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties; „demografinės žiemos“ akivaizdoje gyvybiškai svarbiai vyro ir moters santuokos apsaugai; tikėjimo ir sąžinės laisvės principui; šeimos kaip prigimtinės bendruomenės, kylančios iš lyčių papildomumo, sampratos reikšmei. Vyskupai priminė, kad „Visuomenė klesti ir ramybė ateina, kai pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir išpažįstamas jų autorius Dievas“ (plg. Lietuvos vyskupų ganytojiškas laiškas „Kalėdų belaukiant“).
Šis vyskupų kreipimasis ir 2021 m. Šiluvos atlaidų metu J. E. Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo paskelbta „Šiluvos deklaracija“, priminusi Lietuvos visuomenei krikščioniškos pasaulėžiūros principus, buvo ypatingai svarbūs.
Atsiliepdami į vyskupų kreipimąsi, įvairių katalikiškų bendruomenių tikintieji, susitelkę į iniciatyvinę grupę, 2021 m. pradžioje paskelbė maldos akciją „Už šeimą – valstybės ir visuomenės pagrindą“. Šis daugiau kaip pusantrų metų trukęs susitelkimas maldai davė nuostabių vaisių – antivertybinis perversmas Lietuvoje nepavyko. Dėkojame Dievui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kad tuo metu išklausė mūsų maldas.
Tiek Šventasis Raštas, tiek skaudi mūsų Tėvynės istorija, neretai ir mūsų pačių asmeninė patirtis primena, kad tada, kai „melo tėvui“ nepavyksta pasiekti savo tikslų „melo argumentais“, jis griebiasi klastos ir „prievartos argumentų“ (plg. Jn 8,44). Taip įvyko ir šį kartą. Kai interesų grupėms nepasisekė demokratinėmis priemonėmis pasiekti savo tikslų, buvo imtasi klastos, pasitelkiant Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT).
2025 m. balandžio 17 d. KT paskelbė sprendimą, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas, ribojantis jį tik vyro ir moters sąjunga, prieštarauja Konstitucijai. Sprendime nurodoma, jog Seimas PRIVALO priimti partnerystės įstatymą, kuriame teisinis reguliavimas apimtų ir tos pačios lyties asmenų poras. Taip pat konstatuota, kad kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos įstatymu, asmenys, norintys įteisinti tokius santykius, gali kreiptis į teismą.
Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai numato, kad „suverenas priklauso Tautai“ (2 str.), „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.), kurias ji „vykdo tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus savo atstovus“ (4 str.), o „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai turi būti sprendžiami referendumu“ (9 str.), sprendimas dėl šeimos – visuomenės ir valstybės pagrindo (38 str.) – sampratos Lietuvoje buvo priimtas neskundžiamu KT nutarimu, kuriam turėtų paklusti visi – ir Tauta, ir Seimas.
Susiklosčius tokiai situacijai, kai KT savo nutarimais nuosekliai bando uzurpuoti Tautos, kaip suvereno, konstitucinę teisę dalyvauti priimant sprendimus svarbiausiais visuomenės ir valstybės klausimais, 2026 m. kovo 24 d. 63 Seimo nariai įregistravo pasiūlymą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos patikslinimo Konstitucijoje. Referendume siūloma užduoti klausimą: „Ar pritariate, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ar motinystės?“ Tokiu būdu siekiama sugrąžinti Tautai, kaip suverenui, ir Seimui, kaip suvereno išrinktiems atstovams, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl šeimos – visuomenės ir valstybės pagrindo – teisinės sampratos įtvirtinimo Lietuvos valstybėje.
2026 m. balandžio 9 d. Seimo narių iniciatyva dėl patariamojo referendumo organizavimo kartu su 2027 m. kovo 7 d. vyksiančiais savivaldos ir merų rinkimais praėjo pirmąją – pritarimo po pateikimo – stadiją Seime. Klausimo svarstymas persikėlė į komitetus. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turi išnagrinėti pasiūlymo projektą, teisines išvadas, pasiūlymus ir pateikti savo išvadas Seimui.
Pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį referendumas turi vykti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių ir ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl jo paskelbimo priėmimo dienos. Tai taikoma ir patariamajam referendumui. Taigi Seimas nutarimą dėl 63 Seimo narių inicijuoto patariamojo referendumo turi priimti ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 7 d.
Kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galėtų paskelbti patariamąjį referendumą, jo projektas turi būti apsvarstytas pagrindiniame ir papildomame Seimo komitetuose, o Seime turi įvykti dar du atskiri posėdžiai – svarstymas ir priėmimas. Tik Seimo nutarimui įsigaliojus, VRK paskelbia referendumui teikiamą tekstą ir gali prasidėti referendumo agitacijos kampanija.
Nuo iniciatyvos registravimo ir pateikimo Seime jau praėjo šeši mėnesiai. 2026 m. rugsėjo 23 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (papildomas komitetas) apsvarstė referendumo projektą ir nutarė iš esmės jam pritarti. Spalio 1 d. numatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto (pagrindinio komiteto) projekto klausymai buvo atšaukti ir iki šiol neįvyko.
Referendumą inicijavę Seimo nariai, įžvelgę referendumo procedūrų vilkinimą, spalio 26 d. kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami „įvertinti galimą nepagrįstą proceso vilkinimą, klausymų atšaukimo priežastis ir galimo interesų konflikto požymius“.
Šiuo metu, kaip ir 2020 metais, tapo ypatingai svarbus visų geros valios žmonių susitelkimas bei tinkamas atsakas, kai bandoma mūsų Tėvynę įtraukti į pavojingą prigimtinės tvarkos nepaisantį eksperimentą, įžūliai ignoruojant mūsų Tautos, kaip suvereno, teisę spręsti, kas yra šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas.
Todėl kviečiame visus tikinčiuosius, ypač šeimas, lapkričio 11 –19 dienomis susitelkti bendrai maldai – novenai „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“, kad Viešpats apšviestų mūsų sąžines ir protus, kad visi drauge ir kiekvienas asmeniškai atpažintume, kokiems konkretiems sprendimams ir veiksmams Jis mus ragina ir kaip turėtume bendradarbiauti su Jo teikiama Malone šioje regimos ir neregimos tikrovės kovoje už Jo tvarką ir iš jos kylantį gėrį šeimai, Tautai, pasauliui ir kiekvienam asmeniškai.
Prie šio kreipimosi yra pridedamas maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ tekstas, kuriuo siūloma melstis.
Maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ iniciatyvinė grupė